97 šventieji kalavijai...
palaiminti ašmenys...
Ne, nepasigirdo. Tai realybė. Nedaug jų išliko, o žiūrint į dabartinį pontifiką, kažkaip nesitiki, jog jų bus
100 (ar daugiau)...
Taip, kaba apie popiežiaus
palaimintus kalavijus. Ne-ne, ne apie tuos, kuriuos masiškai laimino kartu su
kariais prieš žygį ar kovą, o apie tuos, kuriuos jie asmeniškai dovanojo
Tikėjimui, Romai ir popiežiui nusipelniusiems valstybių veikėjams... Beje, 7 iš
jų gavo LDK valdovai pradedant nuo 1432 m. iki 1726 m. (tame tarpe ir garsusis
Sobieskis).
Lotyniškai šie kalavijai buvo
vadinami „ensis benedictus“, itališkai - stocco
benedetto arba stocco pontificio. Kodėl pridėjau itališką pavadinimą? Tik dėl to, kad dėl jų
“palaiminto/švento” kalavijo sinonimu tapo ir paprasčiausias pavadinimas - “popiežiaus
kalavijas”. Beje, kartu su kalaviju buvo įteikiama ir popiežiaus kepurė: lot. -
pileus arba capellus, arba it.: - berrettone pontificio arba berrettone ducale. Bet apie ją nekalbėsiu (foto ji gerai matoma - forma nesikeitė).
Taigi,
tiesą pasakius, tas duotas skaičius „97“, yra tik apie žinomus žmones,
kuriems jie buvo įteikti ir šis skaičius labai sąlyginis - būta ir
tokių, kuriuos
išdovanojo ir niekas jų neužfiksavo. Vatikano buhalteriai ir finansinėse
knygose
jų apskaitą pradėjo vesti ganėtinai vėlai – nuo XIV a. pirmos pusės –
1357 m.
Nors yra duomenų, kurie prilyginami pasakoms legendoms, jog pirmasis
popiežiaus kalavijas buvo dovanotas frankų karaliui Pepinui Trumpajam
(714-768)
758 m. (dovanotas popiežiaus Pauliaus I
(700-767). Įdomu tai, kad netgi pagal netiesioginius liudijimus škotų karaliui Viljamui
Macenrikui (Uilliam mac
Eanric, 1142 –
1214) 1202 m. įteiktas kalavijas, kai kurių istorikų taip pat laikomas tik gražia
legenda, nors skaičiavimas pradedamas būtent nuo jo.
Žodžiu,
kiek kainavo ar galėjo kainuoti štai toks „palaimintas“ kalavijas – nuo
popiežiaus Martyno V (1369-1431) nebėra jokia paslaptis. Tik problema tame, jog
pinigų vertę, pagal šios dienos prizmę - labai sunku įvertinti – perkamoji galia ir pirkimo prioritetai pernelyg
labai skiriasi. Na, bet vis dėl to: pats kalavijas, diržas ir makštys -
vidutiniškai apie 180 auksinių Florencijos florinų (+kepurė dar 55 florinai) –
priklausomai nuo laikmečio, įvairiais skaičiavimais – apie 0,64-0,7 kg gryno
aukso. Patikėkit – tai labai prabangi dovana – įvairiais skaičiavimais
paprasčiausias kalavijas kainavo nuo 0,5 sidabro svaro, o jau labai prabangus apie
1,6 svaro sidabru, kai popiežiaus kalavijas – jau daugiau nei 2 aukso svarus...
Palyginimui – kilmingas riteris samdinys Anglijoje 14-15 a. galėjo būti
nusamdytas už 4 sidabro šilingus, tai yra, kad gautų svarą, jam reikėjo ištarnauti 5
dienas: neuždirbtų, o gautų – nes jam dar reikėjo išlaikyti ir tarnus, ir žirgą,
ir ginklus, ir t.t... Kaip pavyzdžiui – 1 šilingas pažui/ginklanešiui (jei
kilmingi), 0,25 tarnui ar lankininkui (už dieną)... Žodžiu, riteriui užsidirbti savo kalavijui
nebuvo taip paprasta... (palyginimui geras meistras mūrininkas sidabro svarą
galėjo uždirbti per 7 dienas (ir iš jų reikėjo išlaikyti šeimą, namus ir t.t.).
 |
| Sobieskiui įteiktas |
Ne, jie neturėjo tokio statuso,
kaip tarkim, koks Aukso vilnos ar Mėlynojo raiščio ordinas – tai labiau brangus
ir prabangus dėmesio ženklas, politinis įrankis.
Dabar jau sunku pasakyti, kaip
atrodė pirmieji pontifikų dovanoti kalavijai, tačiau nuo XV a. tai nebuvo kovai
ar karui skirtas įrankis – jie jau buvo stilizuoti, paradiniai ir ceremonialiniai.
Be proto brangūs ir ištaigingi. Ir ilgi! Apie 2 metrus ilgio, įskaitant rankeną.
Būdavo, kad monetose monarchai vaizduojami būtent su šiais kalavijais (bent
jau kalima bandyti spėti, kad vaizduojant jie ir turėti galvoje) – todėl, kai kada, monarchų rankose
laikomi vienrankiai kalavijai atrodo neproporcingai ir nelogiškai ilgi...
Lotyniškai šie kalavijai buvo
vadinami „ensis benedictus“, itališkai - stocco
benedetto arba stocco pontificio. Kodėl pridėjau itališką pavadinimą? Tik dėl to, kad dėl jų
“palaiminto/švento” kalavijo sinonimu tapo ir paprasčiausias pavadinimas - “popiežiaus
kalavijas”. Beje, kartu su kalaviju buvo įteikiama ir popiežiaus kepurė: lot. -
pileus arba capellus, arba it.: - berrettone pontificio arba berrettone ducale. Bet apie ją nekalbėsiu (foto ji gerai matoma - forma nesikeitė).
Taigi,
tiesą pasakius, tas duotas skaičius „97“, yra tik apie žinomus žmones,
kuriems jie buvo įteikti ir šis skaičius labai sąlyginis - būta ir
tokių, kuriuos
išdovanojo ir niekas jų neužfiksavo. Vatikano buhalteriai ir finansinėse
knygose
jų apskaitą pradėjo vesti ganėtinai vėlai – nuo XIV a. pirmos pusės –
1357 m.
Nors yra duomenų, kurie prilyginami pasakoms legendoms, jog pirmasis
popiežiaus kalavijas buvo dovanotas frankų karaliui Pepinui Trumpajam
(714-768)
758 m. (dovanotas popiežiaus Pauliaus I
(700-767). Įdomu tai, kad netgi pagal netiesioginius liudijimus škotų karaliui Viljamui
Macenrikui (Uilliam mac
Eanric, 1142 –
1214) 1202 m. įteiktas kalavijas, kai kurių istorikų taip pat laikomas tik gražia
legenda, nors skaičiavimas pradedamas būtent nuo jo. 
Žodžiu,
kiek kainavo ar galėjo kainuoti štai toks „palaimintas“ kalavijas – nuo
popiežiaus Martyno V (1369-1431) nebėra jokia paslaptis. Tik problema tame, jog
pinigų vertę, pagal šios dienos prizmę - labai sunku įvertinti – perkamoji galia ir pirkimo prioritetai pernelyg
labai skiriasi. Na, bet vis dėl to: pats kalavijas, diržas ir makštys -
vidutiniškai apie 180 auksinių Florencijos florinų (+kepurė dar 55 florinai) –
priklausomai nuo laikmečio, įvairiais skaičiavimais – apie 0,64-0,7 kg gryno
aukso. Patikėkit – tai labai prabangi dovana – įvairiais skaičiavimais
paprasčiausias kalavijas kainavo nuo 0,5 sidabro svaro, o jau labai prabangus apie
1,6 svaro sidabru, kai popiežiaus kalavijas – jau daugiau nei 2 aukso svarus...
Palyginimui – kilmingas riteris samdinys Anglijoje 14-15 a. galėjo būti
nusamdytas už 4 sidabro šilingus, tai yra, kad gautų svarą, jam reikėjo ištarnauti 5
dienas: neuždirbtų, o gautų – nes jam dar reikėjo išlaikyti ir tarnus, ir žirgą,
ir ginklus, ir t.t... Kaip pavyzdžiui – 1 šilingas pažui/ginklanešiui (jei
kilmingi), 0,25 tarnui ar lankininkui (už dieną)... Žodžiu, riteriui užsidirbti savo kalavijui
nebuvo taip paprasta... (palyginimui geras meistras mūrininkas sidabro svarą
galėjo uždirbti per 7 dienas (ir iš jų reikėjo išlaikyti šeimą, namus ir t.t.).
Bet
grįžkim prie mūsų temos. Jeigu iki XV a. popiežiaus kalaviją (kiek jie tuomet
kainavo ir kiek prabangūs – neaišku) galėjo gauti bet koks žinomas didikas
atvykęs Kalėdoms į Romą, tai pamažėle ši tradicija pasikeitė ir jis būdavo jau
įteikinėjamas tik nusipelniusiems Tikėjimui ir Romai.
Mums jau
žinomi ceremoniniai popiežių kalavijai tradiciškai buvo dvirankiai, apie 2 ir
daugiau metrus, rankena sidabrinė, inkrustuota auksu. Buoželė papuošta
popiežiaus herbu. Patys ašmenys dažniausiai graviruoti ir puošti įvairiausiom
inkrustacijom, graviūrom bei per ašmenis išilgai einančio popiežiaus vardu ir
data, kada jis (kalavijas) buvo pašventintas. Pridedamos makštys ir diržas, taip
put buvo neįtikėtinai prabangiai išpuošti, įskatant auksą, sidabrą,
brangakmenius ir brangias (tiems laikams) medžiagas. Be abejo – kur tik
įmanoma, dažnai neapsieidavo be pontifiko herbo. Pačio gavėjo vardas niekada
nebuvo graviruojamas ar įrašomas. Filosofija buvo tokia, jog
tikrasis tikėjimo gynėjas yra popiežius, o kalaviją laikantis tai tik
ginkluota pontifiko ranka.
Prie
viso to reikia pridėti, jog tame, kad popiežiai dovanojo kalavijus - nėra nieko
keisto – ši tradicija sietina su Švento Petro kalaviju, kuriuo jis bandė
apginti Jėzų...
Tad...
Kaip ten bebūtų, dabar yra žinomi,
tiksliau išlikę tik 20 XV-XVI a. tokių kalavijų. Tik deja, ne visi geros
būklės, be diržų, be rankenų (jos, kaip brangiausia dalis) ir be makštų... Su kartu dovanotomis kelurėmis/kepaliušais
– situacija dar blogesnė – juolab, kad jos ne visada lydėdavo kalaviją...
Na ir tradicijos. Šventinamas
kalavijas būdavo prieš rytines Kalėdines mišias, pačio popiežiaus. Pati
ceremonija niekuo neypatinga ir labai trumpa (malda, pakrapijimas ir t.t.). Kai
kada ji vykdavo tiesiog kurioje nors popiežiaus rūmų koplyčioje arba Šv.Petro bazilikos
zakristijoje. Jei šioje ceremonijoje dalyvaudavo asmuo, kuriam turėjo būti
įteikiamas kalavijas, jis turėjo būti apsigaubęs balta mantija. Šis "laimingasis", priėmęs dovaną,
kepurę užsidėdavo, kalaviją paimdavo į rankas ir bučiuodavo popiežiui ranką
bei, kaip paklusnumo ir atsidavimo simbolį, jam įteikdavo šlepetę/batelį. Po to,
jis, prisijungdavo prie popiežiaus svitos visai ceremonijai.
Tačiau
tuo viskas nesibaigdavo –
Kalėdinių rytinių pamaldų metu, priklausomai nuo kilmės (kunigaikštis,
princas ar
karalius/imperatorius) turėjo nusiimti dovanotą kepaliušą (paduodavo
tarnui),
išsitraukti kalaviją ir tris kartus suduoti juo į žemę (pabaksnoti
smaigaliu), o po
to tris kartus perskrosti orą (sumojuoti) ir įdėti jį atgal į makštis.
Po šio veiksmo privalėjo
sugiedoti Šv. Leono 5 psalmę (imperatoriai 7, kuri jiems buvo
tinkamesnė). Na, o pasibaigus mišioms, atsisveikindavo su popiežiu ir
iškilmingoje/pompastiškoje
procesijoje, lydimas svitos iš pasiuntinių, draugų, bendražygių ir
kardinolų,
per visą Romą išdidžiai grįždavo į savo rezidenciją.
 |
| 1330 m. dovanota Jono XXII Rudolph'ui III iš Nidau, Neuchâtel grafo |
Jei asmens, kuriam turėjo būti
įteikiamas apdovanojimas, nebūdavo, kalavijas (ir kepaliušas) buvo nešamas iki
Bazilikos paskui kryžių ir padedamas šalia altoriaus apaštalų pusėje. Vėliau,
tradiciškai jau pavasarį, buvo siunčiamas pasiuntinys (patikėtinis/atstovas –
emisaras) pas asmenį, kuriam turėjo būti įteikiamas kalavijas (ir kepurė). Na,
o ten jau tradicija analogiška popiežiaus Auksinės Rožės (lot. rosa aurea) įteikimo ceremonijai.
Bet ši ceremonija, kaip ir auksinė Rožė - tai jau kita tema. Beje, Auksinės Rožės tradicija, galimai, net dar senesnė,
nei pašventintojo kalavijo... Bet apie tai jau kada nors...
Na ir sąrašiukas, jei kam įdomu.
Nebaigtinis, o vardai angliškoje transkripcijoje. Labai patingėjau versti, bet
manau suprantami.
Popiežius- Kalavijo šventinimo metai - Apdovanotasis
Innocent III 1202 William iš Lion, Škotų karalius
Innocent III 1204 Peter II, Aragono karalius
Clement VI 1347 Charles IV, Šventos Romos imperatorius
Urban V 1365 Louis I, Anjou kunigaikštis
Urban V 1366 John I, Armagnac grafas
Gregory XI 1371 Louis I, Anjou kunigaikštis
Urban VI 1386 Fortiguerra Fortiguerra
Martin V 1419 Charles, Prancūzijos dofinas (paveldėtojas) (būsimas karalius Charles VII)
Martin V 1422 Louis III, Neapolio karalius
Eugene IV 1432 Vladislaus II Jagiełło, Lenkijos karalius
Eugene IV 1434 Florencijos Respublika
Eugene IV Vladislaus III, Lenkijos ir Vengrijos karalius
Eugene IV 1446 John II, kastilijos karalius
Nicholas V 1449 Francesco Foscari, Venecijos didikas
Nicholas V 1450 Albert VI, didysis austrijos kunigaišktis (archduke)
Nicholas V Sant'Angelo grafas, Neapolio ambasadorius
Nicholas V 1454 Ludovico Bentivoglio, Bolonijos ambasadorius
Calixtus III 1456 Charles VII, Prancūzijos karalius
Calixtus III 1457 Henry IV, king of Castile
Pius II 1458 Frederick III,
Pius II 1459 Albert III Achilles,
Pius II 1460 Philip the Good, Burgundijos kunigaikštis
Pius II 1461 Louis XI,
Pius II 1462 Cristoforo Moro, Venecijos didikas
Pius II 1466 Skanderbeg, Albanijos valdovas
Paul II 1467(1469?) Henry IV, kastilinos karalius
Paul II 1468 Frederick III,
Paul II 1470 Matthias Corvinus, Vengrijos karalius
Paul II Borso d'Este, Fereros kunigaikštis
Sixtus IV 1474 Philibert I, Savojos kunigaikštis
Sixtus IV 1477 Alfonso, Kalabrijos (Calabria) kunigaikštis (būsimas karalius Neapolio karalius Alfonso II )
Sixtus IV 1480 Federico da Montefeltro, Urbino kunigaišktis
Sixtus IV 1481 Edward IV,
Sixtus IV 1482 Alfonso, Kalabrijos (Calabria) kunigaištis (būsimas karalius Alfonso II iš Neapolio)
Innocent VIII 1484 Francesco iš Aragono, Neapolio ambasadorius
Innocent VIII 1484 ir 1492 Ferdinand II, Aragono karalius
Innocent VIII 1486 Enea López de Mendoza, Tendilla grafas, Kastilijos ir aragono ambasadorius
Innocent VIII 1488 Giovanni Giacomo Trivulzio,
Innocent VIII 1491 William III,
Alexander VI 1492 Frederick, karūnuotasis (paveldėtojas) Neapolio princas
Gregory XI 1371 Louis I, Anjou kunigaikštis
Urban VI 1386 Fortiguerra Fortiguerra
Martin V 1419 Charles, Prancūzijos dofinas (paveldėtojas) (būsimas karalius Charles VII)
Martin V 1422 Louis III, Neapolio karalius
Eugene IV 1432 Vladislaus II Jagiełło, Lenkijos karalius
Eugene IV 1434 Florencijos Respublika
Eugene IV Vladislaus III, Lenkijos ir Vengrijos karalius
Eugene IV 1446 John II, kastilijos karalius
Nicholas V 1449 Francesco Foscari, Venecijos didikas
Nicholas V 1450 Albert VI, didysis austrijos kunigaišktis (archduke)
Nicholas V Sant'Angelo grafas, Neapolio ambasadorius
Nicholas V 1454 Ludovico Bentivoglio, Bolonijos ambasadorius
Calixtus III 1456 Charles VII, Prancūzijos karalius
Calixtus III 1457 Henry IV, king of Castile
Pius II 1458 Frederick III,
Pius II 1459 Albert III Achilles,
Pius II 1460 Philip the Good, Burgundijos kunigaikštis
Pius II 1461 Louis XI,
Pius II 1462 Cristoforo Moro, Venecijos didikas
Pius II 1466 Skanderbeg, Albanijos valdovas
Paul II 1467(1469?) Henry IV, kastilinos karalius
Paul II 1468 Frederick III,
Paul II 1470 Matthias Corvinus, Vengrijos karalius
Paul II Borso d'Este, Fereros kunigaikštis
Sixtus IV 1474 Philibert I, Savojos kunigaikštis
Sixtus IV 1477 Alfonso, Kalabrijos (Calabria) kunigaikštis (būsimas karalius Neapolio karalius Alfonso II )
Sixtus IV 1480 Federico da Montefeltro, Urbino kunigaišktis
Sixtus IV 1481 Edward IV,
Sixtus IV 1482 Alfonso, Kalabrijos (Calabria) kunigaištis (būsimas karalius Alfonso II iš Neapolio)
Innocent VIII 1484 Francesco iš Aragono, Neapolio ambasadorius
Innocent VIII 1484 ir 1492 Ferdinand II, Aragono karalius
Innocent VIII 1486 Enea López de Mendoza, Tendilla grafas, Kastilijos ir aragono ambasadorius
Innocent VIII 1488 Giovanni Giacomo Trivulzio,
Innocent VIII 1491 William III,
Alexander VI 1492 Frederick, karūnuotasis (paveldėtojas) Neapolio princas
(būsimas karalius Frederick IV)
Alexander VI 1493 Maximilian I,
Alexander VI 1494 Ferdinand,Calabria kunigaikštis
Alexander VI 1496 Philip the Fair, didysis austrijos kunigaikštis
Alexander VI 1497 Bogislaw X, Pomerania kunigaikštis
Alexander VI 1498 Louis XII,
Alexander VI Cesare Borgia,
Alexander VI 1501 Alfonso d'Este, (Fereros kunigaikštystės valdytojas - popiežiaus nesantuokinis sūnus)
Julius II 1506 James IV, Škotijos karalius
Julius II 1508 Vladislaus II,
Julius II 1510 Šveicarijos konfiferacija
Leo X 1513 Henry VIII,
Leo X 1514 Manuel I, Portugalijos karalius
Leo X 1515 Florencijos respublika
Leo X 1516 Francis I,
Leo X 1517 Maximilian I,
Clement VII Sigismund I, Lenkijos karalius
Clement VII Charles V,
Paul III 1536 James V, Škotijos karalius
Paul III Sigismund II Augustus,
Paul III Philip, Asturijos princas (būsimas karalius Philip II of Spain)
Paul IV 1555 Ercole II d'Este, Fereros kunigaikštis
Pius IV Philip II,
Pius IV Carlos, Asturijos princas
Pius V Fernando Álvarez de Toledo y Pimentel, 3-čiasis Albos kunigaikštis
Pius V 1567 Ferdinand II, didysis Austrijos kunigaikštis
Gregory XIII Stephen Báthory, Lenkijos karalius
Gregory XIII 1581 Ferdinand II, didysis Austrijos kunigaikštis
Gregory XIV Philip, Asturijos princas (būsimas Ispanijos karalius Philip III)
Clement VII Philip II,
Paul V Philip, Asturijos princa (būsimas Ispanijos karalius Philip IV)
Urban VIII Vladislaus Sigismund, Lenkijos kronprincas (būsimas karalius Vladislaus IV)
Clement X Michael Korybut Wiśniowiecki, Lenkijos karalius
Clement X 1674 John III Sobieski, Lenkijos karalius
Alexander VIII 1689 Francesco Morosini, venecijos didikas
Benedict XIII Frederick Augustus, Lenkijos kronprincas (būsimas karalius Augustus III)
Benedict XIV 1747 Manuel Pinto da Fonseca, Hospitaller'ių didysis magistras
Clement XIV 1772 Francisco Ximenes de Texada, Hospitaller'ių didysis magistras
Leo XII 1823 Louis Antoine, Angoulême kunigaikštis
Alexander VI 1493 Maximilian I,
Alexander VI 1494 Ferdinand,Calabria kunigaikštis
Alexander VI 1496 Philip the Fair, didysis austrijos kunigaikštis
Alexander VI 1497 Bogislaw X, Pomerania kunigaikštis
Alexander VI 1498 Louis XII,
Alexander VI Cesare Borgia,
Alexander VI 1501 Alfonso d'Este, (Fereros kunigaikštystės valdytojas - popiežiaus nesantuokinis sūnus)
Julius II 1506 James IV, Škotijos karalius
Julius II 1508 Vladislaus II,
Julius II 1510 Šveicarijos konfiferacija
Leo X 1513 Henry VIII,
Leo X 1514 Manuel I, Portugalijos karalius
Leo X 1515 Florencijos respublika
Leo X 1516 Francis I,
Leo X 1517 Maximilian I,
Clement VII Sigismund I, Lenkijos karalius
Clement VII Charles V,
Paul III 1536 James V, Škotijos karalius
Paul III Sigismund II Augustus,
Paul III Philip, Asturijos princas (būsimas karalius Philip II of Spain)
Paul IV 1555 Ercole II d'Este, Fereros kunigaikštis
Pius IV Philip II,
Pius IV Carlos, Asturijos princas
Pius V Fernando Álvarez de Toledo y Pimentel, 3-čiasis Albos kunigaikštis
Pius V 1567 Ferdinand II, didysis Austrijos kunigaikštis
Gregory XIII Stephen Báthory, Lenkijos karalius
Gregory XIII 1581 Ferdinand II, didysis Austrijos kunigaikštis
Gregory XIV Philip, Asturijos princas (būsimas Ispanijos karalius Philip III)
Clement VII Philip II,
Paul V Philip, Asturijos princa (būsimas Ispanijos karalius Philip IV)
Urban VIII Vladislaus Sigismund, Lenkijos kronprincas (būsimas karalius Vladislaus IV)
Clement X Michael Korybut Wiśniowiecki, Lenkijos karalius
Clement X 1674 John III Sobieski, Lenkijos karalius
Alexander VIII 1689 Francesco Morosini, venecijos didikas
Benedict XIII Frederick Augustus, Lenkijos kronprincas (būsimas karalius Augustus III)
Benedict XIV 1747 Manuel Pinto da Fonseca, Hospitaller'ių didysis magistras
Clement XIV 1772 Francisco Ximenes de Texada, Hospitaller'ių didysis magistras
Leo XII 1823 Louis Antoine, Angoulême kunigaikštis
