2019 m. vasario 5 d., antradienis

Škotiškas "Eltzas"... Eilean Donan pilis...




Jeigu kas paklaustų, kokią viduramžių pilį dažniausiai kabina internete, o tuo pačiu FB, tai, matyt, nesudvejodamas pasakyčiau: Lichtenšteino ir Eltzo pilys. Na, suprantama – tokios artimos Disnėjaus pasakoms, daug turistų, daug foto, o kur dar fotkės iš dronų... vasara, rūkas... žiema... romantika... ir taip toliau...  taip toliau... Ne-ne, neprieštarauju – iš ties žavesys ir šarmas jas supa ir gaubia... Jei nesate pasisotinę pilių romantika – bent vieną kartą - jas verta aplankyti, paklausyti, kaip nuo turistų atskirtose patalpose „baliavoja“ šeimininkai, kaip kuoruose stūgauja vėjai (nors, tiesa, Eltzo pilyje jie ne tokie dažni)... Bet viduramžių gurmanams ir šiaurietiškos gamtos mylėtojams, vis tik, labiau turėtų patikti Eileno Donano pilis (Eilean Donan; gel. Eilean Donnain). Tam kam patiko k/f „Kalnietis“ – ji turėtų būti matyta.


Tai salos pilis. Ji pastatyta nedidelėje ežeroLoch Duich“ Donano salelėje. Sala savo pavadinimą gavo nuo ten gyvenusio vienuolio atsiskyrėlio vardo -  Donnan of Eigg“ arba „Šventasis Donanas“, kurį tenykščių piktų gentis, jų valdovės įsakymu (nors valdovas ir buvo palankus krikščionims), sudegino ant laužo su, berods  - dar 150 krikščionių (kai kur 50 vienuolių?).
Nors, kituose šaltiniuose, ten buvo įsitvirtinęs vyskupas su savo krikščionimis pasekėjais (kariais?), o juos užpuolė plėšikai, kurie valkatavo škotų ir piktų pasienyje. Tamsi istorija, bet, vis tik, manoma, kad vienaip ar kitaip, kas jis ten bebūtų - iš tiesų - įerzino aplinkinius gyventojus, prisidirbo ir ant savo galvos prisiprašė jų rūstybės (būgtai bandė kiršinti aplinkines gentis (veiksmas apie 618-628-tuosius). Bet, visa tai, tik spėlionių ir legendų lygyje.


Žodžiu, kažkokie įtvirtinimai, matyt, jau buvo, bet pilis, kaip tokia, pastatyta XIII a. dar prie škotų karaliaus Aleksandro II (Alexander II (ang.: Alexander II; gel.: Alasdair mac Uilleim; 1198-1249). Realiai, kam ji buvo reikalinga, tai vėlgi spėliojama iki šiolei. Na, o populiari versija apie vikingus – neišlaiko jokios kritikos (vikingai XIII a.?! Matyt tie, su ragais... ;) ) Juolab, tuo metu, net nelabai girdisi ir apie paprasčiausius jūrų plėšikus... Žodžiu, kaip ten bebūtų, 1263 m. karalius Aleksandras III (Alasdair mac Alasdair arba Alexander III; 1241-1286) šį statinį įvardina, kaip pilnavertę pilį ir ją dovanoja Colino Hibernico - ji tampa Makenzių (Mackenzie arba MacKenzie) klano irštva... atsiprašau – lizdu (gal taip kultūringiau, ar ką?).


Šie, vėliau, ją perleidžia Makrėjams ir pilis tampa daugelio klaninių vaidų liudininke, o aistros ten virė visai ne juokingos – net kokios „bordžijos“ gali užsipavydėti... Taip slenkant amžiams ji sulaukia Jakobitų sukilimo ir 1719 m.,  ji subombarduojama ir susprogdinama.
Įdomu tai, kad per Jakobitų sukilimą, būtent joje buvo įsikūrusiu ispanų samdinių įgula, kuriuos nusamdė Makenzių klanas. Bet 1719 metais, prie pilaitės priartėjus trims anglų laivams (fregatoms) – apginti viduramžiais statytą ir daugybę kartų perstatytą pilį – nebuvo jokių šansų. Anglai, prisidengdami laivų pabūklų ugnimi išlaipino desantą ir greitai užėmė pilaitę. Požemiuose atradę sukilėlių paraką (343 statinaitės parako ir 52 statinaitės su šoviniais), jo pagalba susprogdino tai, kas dar iš jos buvo likę po bombardavimo (pagrindinės ispanų samdinių pajėgos buvo sutriuškintos kartu su škotų klanais „Glen Shiel“ mūšyje)... Rodos 1719 metais  ir turėjo baigtis šios pilaitės istorija... Daugeliu atveju, taip ir būtų buvę, bet ne šiuo -ji nesibaigė... Makenziams ištikimi Makrėjai išliko, išvengė represijų ir, kaip vasalai, pagal seną klanų tradiciją siuntė duoklę buvusiam ir ištremtam savininkui į Prancūziją ir taip toliau... Bet nors Makenzis, vėliau, ir buvo amnestuotas, pilis taip ir liko stovėti griuvėsiuose iki pulkininkas Džonas Makrėjus Gilstrapas (John Macrae-Gilstrap) 1883 metais neįkūrė pilies atstatymo fondo, o už surinktas lėšas pradėjo jos atstatymą. Statybos truko nuo 1911-1912 m. ir ji, kaip feniksas iš pelenų - pradėjo kilti beveik po 200 metų. Statybos vyko apie du dešimtmečius ir oficiali atstatymo baigti 1932 m. Nors viduramžiais pilis ir buvos statinėjama ir perstatinėjama, bet išliko kažkokie realūs dokumentai ir planai (matyt dėl to, kad ir buvo daug kartų perstatinėjama), pagal kuriuos ji ir atstatyta. Manoma, kad Makrėjams ją pavyko itin sėkmingai ir skurpulingai atstatyti. Tai tiesiog viduramžiškų pilių atstatymo šedevras, tam tikra prasme.


Na, ir kokios gi pilys be legendų ir vaiduoklių? O jų daug. Nors, pagrindinės – trys. Matyt reikia pradėti nuo seniausios.

Taigi, seniausia legenda, kad Donano salos pilies statytojas mokėjo paukščių ir žvėrių kalbą, buvo kažkoks žiniuonis, o gal net vienas iš paskutiniųjų druidų... Apylinkėse jis virtęs senų pasakų personažu nė kiek ne menkesniu, už kokį Merliną, bet skirtingai nuo jo kažkokiu bevardžiu.

Na, o kita legenda, kad anglų bombardavimo metu, vienas iš žuvusių ispanų samdinių, po šiai dienai, laikydamas savo galvą rankose, vaikšto po pilį ir gąsdina visus, kurie jam neįtiko...
Klasika, ar ne? Vargšas vaiduoklis 200 metų turėjo vaikščioti po griuvėsius, kol Makrėjai ją atstatė, o dabar dar kartu su jais ir gyventi (nežiūrint, kad ten turistų lankoma vieta, Makrėjų giminė turi teisę į dalį pilies gyvenimui).

Bet vargšas ispanas turi porą... Na, ne visai porą... Bet irgi vaiduoklį, kuris vadinamas „ledi Meri“. Na, moteriškos, būgtai kilmės, bet kas ji per viena – niekas jau nebepamena. Nors, sako, kad ji vaidenasi itin retai...