2017 m. lapkričio 16 d., ketvirtadienis

Žaidimai su revolveriais




Truputį dar apie revolverius ir seniai nuvalkiotus dalykus...
Priimta manyti, kad garsioji „Rusiška ruletė“ atsirado Rusijoje. Tiesa – kiek kitokia. Ji atsirado JAV. Jau buvo žinoma jų pilietinio karo metu ir kartu su revolverių paplitimu pradėjo savo žygį per pasaulį. Daugiausiai tai buvo azartinis lažybų objektas.
Manoma, kad į Rusiją „Rusiška rulete“ atvyko 1876 m., kartu su pirmąja 130 tūkstantine partija Valstijose užpirktų Smit&Wesson (3 modelis) revolverių, kurie buvo skirti imperijos karininkijai (šis modelis iš viso: 250 tūkst iš JAV ir 90 tūkst. iš Vokietijos). Matomai būtent todėl ji ir paplito tarp karininkijos.
Rusijoje buvo priimtas .44 rusiškasis kalibras, dar vadinamas 4,2 linijos kalibru
Beje, „Rusiškoji ruletė“ vos nepakeitė uždraustųjų dvikovų (apie dvikovas tarp rusijos imperijos karininkų, tai atskira kalba, pilan kuriozų). Na, o „žaisdavo“ įvairiai. Kiekviena kompanija sugalvodavo savas taisykles. Pavyzdžiui: pati populiariausia jau Rusijos revoliucijos metu – tai vienas šovinys būgne, o kiekvienas žaidėjas prasuka būgną ir nuspausdavo nuleistuką vamzdį pridėjęs prie smilkinio. Žaisdavo iki šūvių skaičiaus arba iki žaidėjo mirties, arba iki kol kam nors nervai neišlaikydavo (automatiškai pralošęs)... Be abejo – dažnai būdavo „bankai“. Tai nebūtinai vien tik nusigėrusių idiotų žaidimas... Dar būdavo sutariama dėl nuleistuko nuspaudimo skaičiaus ir t.t. Variantų ganėtinai daug.
Dar iš populiaresnių taisyklių, tai buvo šaudymas į orą arba į kurią nors kūno vietą – pavyzdžiui ranką... Arba kaip vietkongas: į belaisvį...
Paveikslėlis iš komp. žaidimo
Kokie šansai išgyventi? Jei, tarkim, būgnas prasukamas tik vieną kartą, o „šauliai“ jo jau nebesukioja, tai: pirmajam 84%, antrajam 80%, trečiajam 75%, ketvirtajam 67%, penktajam 50% ir šeštajam 0,0000...%, t.y. – nebent kulkos kapsulė paves, daužiklis nesuveiks ar šiaip, spyruoklė kokia sulūš...
Tuo tarpu jei kiekvieną kartą būgnas prasukamas, tai pirmajam nusišauti tikimybė 33% (toliau iš eilės)... 48%, 57%, 69%, 83%... Na, o jei spaus nuleistuką tik vieną kartą, tai 17 %, kad visi liks gyvi...
Ir šuleriai...
Be abejo, kad būdavo tokie. Tačiau jie dirbdavo tik su Naganais. Nuo kitų modelių jis turėjo nedidelę ypatybę: buvo galima būgną prasukti be spragsėjimo, tai yra – laisvai. Kamera, kurioje yra šovinys – visada būdavo apačioje... Elementarioji fizika...
Beje, dar buvo viena šios „Ruletės“ atmaina: „Gegutė“. Karininkai jau sutemus mesdavo burtus kas bus gegute, gesindavo šviesą ir išsilakstydavo po kambarį, o „gegutė“ turėdavo kukuoti ir į jį šaudydavo... Pasitaikydavo atvejų, kad šaudydavo iki kol nenudėdavo „gegutės“ arba iki aušros. Beje, neretai gegutė išgyvendavo, nes kryžminėje ugnyje vienas kitą iššaudydavo šauliai... Žaidimas jau buvo žinomas pirmo pasaulinio karo metu... Po Rusų revoliucijos jau apie šį žaidimą jau kaip ir nebeužfiksuota...
Visi rusiškieji "Smitai" - vystėsi mažėjimo ir lengvėjimo keliu...
P.S. Beje S&W 3-čiasis. Labai geras ir patikimas ginklas. Net po šiai dienai vertinamas JAV kolekcionierių ir net neretai rankose jie turi ne tik veikiančius, bet ir nešioja savigynai ("pompa", aišku). Yra ir moderniškų replikų. Jis buvo atlaužiamas - vienu atlaužimu išmetamos gilzės arba greit pakeičiamas būgnas (sudėtingiau). Todėl pagal tuos laikus labai greit pertaisomas. Bet, tuo pačiu, tai buvo ir jo silpna vieta: atlaužimo įvorė ilgiau naudojant sudildavo, atsirasdavo „liuftas“, automatiškai sukrypdavo rėmas su visomis pasekmėmis... auksarankiai jį bandydavo restauruoti, kniedyti... ir t.t.... Galų gale šios konstrukcijos būtent dėl rėmo silpnumo ir atsisakyta...
.32 kalibras
Tai viengubas arba dvigubas veikimas. Šitie buvo viengubo. Buvo manoma, kad tai ir trūkumas, ir netrūkumas. Jis buvo sunkus (~1,5kg), turėjo didelį kalibrą ir, manyta, kad jei turėtų dvigubą veikimą, būgtai netaikliai šaudytų... (tuo tarpu, pavyzdžiui Prancūzija -  panašiu metu numetė svorį, būgną padarė 8 šovinių, praktiškai 32 kalibro (~8mm) (smagus, beje, kalibras) ir įkišo dvigubą mechanizmą. Jį - tai naudojo vos ne iki praeito šimtmečio 70-tųjų... tik jau jis nebuvo SW, o grynai prancūziškas).
1937 m., Georges Surdez žurnale "Collier’s Weekly", JAV žurnalas, surašė prancūzų seržanto atsiminimus apie "rusišką ruletę". Rumunijoje, užsieniečių legione tarnavęs prancūzų puskarininkis pasakojo, kad 1917 metais sąjungininkų rusų karininkai buvo visiškai paklaikę. Būgtai juos taip stipriai graužė nežinomybė dėl šeimų likusių Rusijoje, dėl garbės ir dėl tėvynės, kad neištvėrę, tiesiog restorane ar kokiam bistro, ar šiaip mieste ant suoliuko, tiesiog išsitraukdavo revolverį išmesdavo šovinius (išskyrus vieną) ir prasukę būgną šaudavosi. Kartais ir nusišaudavo...



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą